Kai likimas pataria sustoti, geriau paklausyti
Dviguba V ● 2011-01-19
Būna akimirkų, kai gyvenimas Tau akivaizdžiai pasako “sulėtink tempą”, bet Tu to aiškiai nesupranti. Ir kas atsitinka tada? Jis pasako dar kartą. Ir dar. Ir kartoja, kol Tu supranti.
Sesuo neseniai man pasakojo apie vienos moters filosofiją, kad likimas, gyvenimas ar kaip tai pavadinsi dažnai mums siunčia ženklus, perspėjimus. Iš pradžių mažus, be jokių skaudžių pasekmių. Bet kuo toliau, tuo jos didėja ir daro didesnę žalą. Aš pagalvojau apie tai. Atsiminiau, kad mano gyvenime buvo akimirkų, kai , rodos, girdėjau perspėjimus, bet juos ignoravau. Bet žinoma, niekas taip gerai neįrodo visuotinių dėsnių kaip jų patyrimas.


Pastaruoju metu turiu daug užsiėmimų. Mokykla, veikla nevyriausybinėse organizacijose, anglų kalbos pamokos, draugai, šeima ir saviugda užima didžiąją dalį mano laiko. Taigi, įprasdama kiekvieną dieną išnaudoti šimtu procentų visai šiai veiklai, net to nepastebėdama, ženkliai padidinau savo gyvenimo tempą. Visomis prasmėmis.Bet atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti. Penktadienį ryte apsimoviau savo naujus batus, kurie beje buvo labai slidūs. Bet aš į tai nekreipiau dėmesio. Ėjau sau su greitaeige klasioke apledėjusiu šaligatviu. Mintyse girdėjau “lėtink tempą”, bet neklausiau to, maniau, kad būsiu atsargi ir viskas bus gerai. Bet nebuvo. Paskubomis eidama paslydau, krisdama rėmiausi dešinės rankos alkūne ir atsistojau su skaudančia galva, ir ranka, kurios dėl skausmo net negalėjau sulenkti. Ir tada aš supratau, ką man norėjo pasakyti likimas. “Sulėtink tempą”- štai ką jis man norėjo pasakyti. Ir štai, savaitgalį aš ramiai sau sėdėjau namuose, mėgaudamasi ramybe, kurią per darbų verpetą jau buvau pamiršusi.

Aš nesakau, kad greitas gyvenimo tempas yra blogai. Yra toks įdomus posakis “skubėk lėtai”. Nelabai suprasdavau, ką jis reiškia, bet dabar visgi aiškiau. Gyvenime negali būti vien darbas arba vien poilsis. Genijus tas, kuris sugeba tai suderinti ir pasiekti tobulybę. Mėgstu visą tai, ką darau ir man vienas malonumas visą tai daryti. Nesu iš tų, kurie viską daro paskubomis. Juk laimėjęs kelias papildomas minutes nieko negausi. Bet iš minučių juk valandos susideda…
Mano patarimas Jums: klausykitės, ką jums sako vidinis balsas (ėi, jis gi ten ne šiaip sau) ir tikslingai derinkite savo darbą su poilsiu.
Rodyk draugams
Nauji komentarai