BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dviguba V

Laimė trunka ne 90 dienų

Dviguba V ● 2010-08-31

O daug ILGIAU…

Ne, aš neįsimylėjusi (išskyrus meilę gyvenimui). Už lango brėkštant paskutiniams vasaros spinduliams, klausau “užvedančios” Kelio dainos ir įgyvendinu savo rytinį sumanymą- šiandien, čia ir dabar pripažinti, kad vasara baigėsi. Už lango- taip. Širdyje- ji ar tik prasideda. Ir to neužgoš nei eiliniai mykimai, nei pykčiai, nei nesupratimas.

http://farm4.static.flickr.com/3148/2753480424_297aa24252.jpg

Keista galvoti apie vasaros pradžią jai besibaigiant. Ir tik todėl, kad tiek planų būta- visų jų net nepamenu. Ir ne nuostabu, nes beveik nieko ir neįgyvendinau. Negaliu pasigirti įspūdingomis vasaros kelionėmis. Daugybe naujų nematytų vietų. Ar susirastų vienadienių draugų, kuriems prisiekinėjęs amžiną draugystę išsiskyrimo metu po savaitės jų nė vardų neatsimeni. Bet galiu drąsiai kalbėti apie pokyčius savyje, naujus pastebėjimus ir atradimus.  Vasara man davė daug. Taip be proto daug, kad iš pradžių net nesupratau, ar tai man. Ir ar tai svarbu. Nors ne apie viską galiu tai pasakyti, bet žinau- be galo.

Turbūt pirmas dalykas, kurio egzistavimą suvokiau akivaizdžiausiai, tai pokyčiai draugų tarpe. Taip pat staigiai kaip susipažinau su daugybe naujų žmonių- taip pat greitai ir pastebėjau daugumos iš jų trūkumus, kurių negaliu pakęsti. Štai vienas nejaučia visiškai jokios kaltės įstumdamas Tave su rūbais į vandenį, bet kartais su juo taip smagu pakalbėti. Aišku, tais kartais, kai jis leidžia Tau įsiterpti. Na, bet apie ką aš čia?.. Tas trūkumų pastebėjimas man padėjo suprasti, kas mano dabartiniame gyvenime yra tik retai užklystantys pakeleiviai, o kas tikri draugai. Sena, neoriginalu, bet taip jau yra- geriau jau keli tikri draugai, negu būrys pasekėjų, su Tavim būnančių tik tada, kai jiems reikia.

http://fje.blogas.lt/files/2009/12/people_always_leave__by_lunati_que.jpg

Tiesa, buvo ir “tikrų draugų”, kurie ilgainiui tapo tik tais pakeleiviais. Gerai, kai tokie pokyčiai vyksta nepastebimai ir turi begalę laiko su jais susitaikyti. Yra žmonių, kurie ateina ir išeina. Bet prisiminimai apie gerus laikus lieka. Ir kaip dainuoja Marijonas “Gali būt nepastebėsi Tu manęs, o Aš- Tavęs, nes Tu jau nebebūsi Tu, o Aš nebebūsiu Aš…”.  Mes keičiamės. Ir aš visiškai tikra, kad greit lengvai pastebėsiu, su kuriais žmonėmis man jau nebepakeliui. Ir be pykčių, nesusipratimų ir nuoskaudų sugebėsiu pasakyti “sudie”.

Galbūt tai skamba nenuoširdžiai, bet aš nesigailiu. Mano gyvenimo prioritetai keičiasi ir, kad ir kas atsitiktų kiekvieną dieną sutinku su šypsena. Plačiai atvertas langas, pusryčiai besimėgaujant ryto gaiva ir tikslų sąrašas prieš akis. Noriu, galiu, pasieksiu! Tai galėčiau laikyti nauju savo gyvenimo moto. Bet gal šiek tiek pakeisčiau- Noriu, galiu, PASIEKIU! Iš savęs reikalauju gyventi esamuoju laiku. Taip, lyg jau turėčiau viską, apie ką dabar tik svajoju. Ir patikėkit manim, tai padeda.

Kad ir kas būtų buvę, kad ir kaip aš pasikeičiau- gyvenimas tęsiasi. Šypsokis jam.

Gal tai naujas gyvenimo etapas, gal pradžia, Dievaži- nežinau. Bet be jokių “čiūrikų” galiu prisiekti- darysiu viską, ką sau pažadėjau. Ir nieko nesigailėsiu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Laimė trunka ne 90 dienų"

Rašyti komentarą

Privalai prisijungti, kad galėtum rašyti komentarą