Laimė? Ji jau čia
Dviguba V ● 2011-01-09
Kas sakė, kad laimei reikia daug? Dabar, šią minutę paklausk savęs, ko Tau trūksta, kad būtum laimingas? Namo už kelis šimtus tūkstančių? Teisės diplomo? Ar tik baigiamojo darbo jam gauti? Ar ne akivaizdu, kad keli kartelę šiek tiek per aukštai? Ko Tau trūksta iki laimės dabar? Šią minutę. Juk neįmanoma, kad būtent dabar, vos Tau panorėjus, Tavo rankose atsirastų diplomas. Nebent jau kelis metus dėl jo dirbi. Sakysi, o jei laimėčiau pavyzdžiui, savo išsvajotą automobilį? Tam irgi reikia pastangų. Tie, kurie galiausiai laimi milijonus, prieš tai būna nusipirkę šimtus loterijos bilietų. O laimėjimai iš pirmo karto pasitaiko tik vienam iš milijono. Tikimybių teorija.
Argi nėra dalykų, dėl kurių pasijustum visiškai laimingas jau šią akimirką? Nori būti laimingas? Tai būk. Dauguma žmonių dažnai kelia sau sąlygas: “Kai kažką turėsiu būsiu tikrai laimingas”. Bet kas trukdo būti laimingam jau dabar? Kažko neturėjimas? O gal gyvenimas ateityje? Prieš pradėdami siekti kažko, ko labai norim, ir kas neva padarys mus laimingus, pirmiausia turim atsiminti vieną vienintelį, patį gražiausią ir begalinę galią turintį žodį: “ačiū“. Neskubėk savęs nuvertinti, juk jau dabar turi begalę dalykų dėl kurių esi laimingas. Kaip sugebėsi daugiau siekti, jei nesugebi įvertinti to, ką jau turi? Taigi, pirmiausia vertėtų ramiai atsisėsti ir apsidairyti. Pastebėti, kad jau turi tai, ko daug kas neturi. Turi neįkainojamų dalykų, bet net nesugebi jų pamatyti. Kaip rašė Paul Coelch, didžiausi lobiai slypi mums prieš akis, tik mes nesugebam jų pastebėti. Kam versti kalnus, kai jau esi viršūnėje? Suvok, kada ateina ta akimirka, kai prieš akis atsiveria platūs horizontai, naujų iššūkių viršukalnės. Ir prieš pradėdamas jų siekti pasigrožėk vaizdu, nuo ten, kur jau dabar esi. Ir nepamiršk padėkoti už tai, ką jau pasiekei, nes praleidęs šią stotelę negalėtum kilti aukščiau.
Ačiū už patį tobuliausią kisielių, kurį vakar viriau su sese…

Ir už puikų pyragą su razinom prie to nuostabaus kisieliaus.
Ačiū už lietaus lašus, barbenančius į mano langą. Tas garsas be galo patinka vienam mano senam draugui.
Ačiū ir už tai, kad šiandien su tuo draugu pabendravau po tiek laiko pertraukos.
Ir ačiū už tai, kad svarbūs pokalbiai atidėdami rytojui.
Ačiū už gražiausius senų dainų akordus…
Ir už tai, kad tai man ne tik muzika, bet ir prasmė.
Ačiū už tai, kad gyvenu čia ir dabar..
Ir galiausiai mėgaujuosi ne tik tikslu, bet ir jo siekimu.
Tai svarbiausia.

Rodyk draugams
Nauji komentarai